HAKRIBI KORUPSAUN KOLUSAUN NEPOTISMU
Hapara korupsaun!, se O lakohi naukten sira goza...
KONTRA PENSAUN VITALISIA
“Lucia Lobato Tinan 5 hela iha Becora”

Thursday, June 24, 2010

Corruption: KAK and Ministry of Finance us$3 milliom goes missing issues

Soares pledges to launch investigation this year, TP, 24/06/10

The Timorese Anti-Corruption Commission, Commissioner, Aderito de Jesus Soares has pledged to start holding investigation into corruption cases within this year.
Civil society ready to support KAK to combat corruption, STL, 24/06/10

The Civil society in Timor-Leste has committed to supporting the anti-corruption commission (KAK) to combat corruption in the Government’s institutions in the country.

II Deputy PM urges Inspectorate Generate to investigate money US$3 Million goes missing, STL, 24/06/10

Deputy Prime Minister for Management and Pulic Administration, Mario Viegas Carrascalão has called on the Inspectorate General to investigate money US$3 million went missing in the Finance Ministry.

Tuesday, June 22, 2010

Aderito Lamenta Politikus Garganta Korrupsaun

Posting Husi: Administrator
Kategoria: Notisias Online

Tersa, 22 Junhu 2010 - 13:24:35 OTL

DILI - Komisariu Komisaun Anti Korrupsaun (KAK) Adérito de Jesus lamenta tebes ho lider politikus balun nebe hakilar hodi kritika makas konaba kazu korrupsaun maibe la bazeia faktus konkreitus.

Adérito husu atu lider sira wainhira atu koalia korrupsaun labele lansa deit informasaun falsu, maibe tenki fo informasaun nebe kontribui kombate korupsaun iha TL.

Maske nune’e, Komisariu Adérito dehan, KAK nakloke nafatin atu simu kritika no sujestoens hotu husi parte politikus no ONG, no povu tomak, maibe tenki hato kritika ho konstruktivu.

“Hau respeita tebes kritika ne’ebe mak mosu, maibe hau labele hateten katak hau aseita hotu kritika sira ne’e, respeitu nafatin maibe balun ita la aseita tanba ita bele konversa nafatin para hadia ita nia rain livre husi korrupsaun,” dehan Adérito ba jornalista hafoin halao diskusaun ho Komisaun Anti Korupsaun husi Nasaun Internasional sira husi ASIA liu husi video telekonfress iha Salaun Konferensia Banku Mundial, Lesidere-Dili foin lalais ne’e.

Nia dehan, iha ema balun mos hato kritika ba KAK katak lei seidauk iha maibe hakarak halo ona investigasaun. Ba kestaun ne’e Adérito konsidera importante KAK tenki prepara an forti didiak foin hahu investigasaun ba kazu korrupsaun sira.

“Hau hanoin se lei KAK nian fo poder barak hanesan Singapura nian, maibe ita nia ekipa la forte, entaun deskulpa de’it hau la fiar tebes ba metodolojia ida ne’e. Tanba, hau hanoin ita tenki prepara a’an metin uluk lai foin book korrupsaun,” tenik nia.

Tuir nia katak, koalia konaba kazu korrupsaun nudar interese estadu no povu tomak. Ne’e husu ba sidadaun hotu inklui polikus tomak atu fo apoiu.

Atu investiga KKN, tuir Aderito katak, KAK tenki iha rekursu matenek liu ema korruptor sira, atu nune’e wainhira halo investigasaun ba korrupsaun bele hetan lalais faktus no evidensia.

“Ekipa investigador (KAK) sira tenki matenek sentidu bele halo investigasaun ne’ebe klean ba kazu ida. Sira mos tenki iha meius finanseiru, metodu no kapasidade atu hasoru dezafius,” nia hatete.

Adérito dehan tan, hafoin KAK hamarik to agora ONG, igreija sira no sosiedade balun komesa fo kontribuisaun ba KAK nia servisu.

“Ami kontaktu ona ho NGO Forum hodi fasilita ida de’it ho ONG sira hanesan, LABEH, Luta Hamutuk, Lao Hamutuk no seluk tan,” nia hatete.

Hatan konaba kazu korrupsaun rua nebe Vise Primeiru Ministru Eng. Mario Carrascalão hatama ona ba KAK, tuir Komisariu Adérito katak, nia parte simu ona no sei halao investigasaun. Ego

Fonte: STL
http://suara-timor-lorosae.com
http://suara-timor-lorosae.com/berita-103-ad%C3%9Arito-lamenta-politikus-garganta-korrupsaun.html

Friday, June 18, 2010

Korrupsaun: AMP (PD vs PSD) sobre o acordo com a EnsulMeci

Dili (NL, 15/06/10) O ministro da Economia de Timor-Leste, João Gonçalves, garantiu hoje “a total legalidade e transparência” do Plano de Investimento da empresa portuguesa Ensul Meci e considerou “caluniosas” as suspeitas de corrupção levantadas pelo Partido Democrático.

O ministro deu hoje uma conferência de imprensa para reagir às críticas feitas pelo Partido Democrático, um dos partidos da actual maioria parlamentar que suporta o Governo liderado por Xanana Gusmão, ao contrato que assinou com a empresa portuguesa.

Particularmente visado pelo ministro foi o deputado do PD Lucas da Costa, classificando como “inadmissível que, ao abrigo da imunidade parlamentar, se limite a fazer afirmações, levantando suspeitas de corrupção e de ilegalidade dos procedimentos”. O deputado daquele partido considerou que o Acordo Especial de Investimento está ferido de inconstitucionalidade e sugeriu que o negócio fosse averiguado pela Comissão Anti-Corrupção (CAC). “Pôs em causa a transparência da minha actuação sem ter, sequer, o cuidado de analisar o acordo, os seus fundamentos e condições”, criticou João Gonçalves.

Segundo esclarece o ministro, o Acordo Especial de Investimento concretiza o memorando de entendimento celebrado em Lisboa, em Novembro de 2008, entre o Estado e a Ensul, assinado então pelo primeiro-ministro e pela ministra da Justiça. João Gonçalves salienta que “o Acordo Especial de Investimento foi realizado ao abrigo da Lei do Investimento Externo e aprovado em Conselho de Ministros, cumprindo todos os requisitos legais”, concluindo estar a ser alvo de “uma tentativa infeliz de atentar contra a sua honra pessoal e credibilidade política”.

O ministro da Economia e Desenvolvimento desmente que tenha sido feito o arrendamento de uma vasta área no centro da cidade de Díli à Ensul por 99 anos, bem como que a renda a pagar seja apenas de seis mil dólares (4800 euros) por ano. “O arrendamento objecto de crítica foi feito por 50 anos, com possibilidade de renovação, apenas e só no caso do investidor externo cumprir as obrigações previstas no acordo” e “a renda a pagar pela Ensul Meci não é de seis mil dólares por ano, mas sim de 6790 dólares por mês, actualizável nos termos da inflação”, esclareceu.

A empresa EnsulMeci, de capitais portugueses, e o Governo de Timor-Leste formalizaram em Abril o Acordo Especial de Investimento, com vista à requalificação urbana de Colmera, um dos principais bairros do centro da cidade de Díli, numa área de cerca de dois hectares. O total de investimento deverá ser superior a 100 milhões de dólares (81,6 milhões de euros) e o projecto visa a criação de um centro urbano de excelência na cidade de Díli, com habitação, escritórios, serviços, hotelaria e equipamento social.

Referencia: noticias lusofonas

Thursday, June 17, 2010

Kasus Korrupsaun: II VPM Mario entrega tan kasu rua ba KAK

KAK to make strategic planning to combat corruption (TP, 17/06/10)

The Commissioner for the anti-corruption commission (KAK), Aderito de Jesus Soares said his institution would make strategic planning in August this year to combat corruption in the country.

Deputy PM sends corruption cases to KAK (DN, 17/06/10)

Deputy Prime Minister for Management and Good Governance, Mario Viegas Carrascalao said his side had sent two corruption cases to the Anti-Corruption Commission (KAK) for a follow-up investigation.

Corruption within Ministry of Education is now in Public Prosecution (TP, 17 /06/10)

Deputy Prime Minister for Management and Good Governance, Mario Viegas Carrascalão said allegation corruption found within the Ministry of Education was now in the Public Prosecution.

Source: TLMDC

Sunday, June 13, 2010

KAK: loron 100 la to'o atu harii sistema

Wainhira hahu atu harii Komisaun Anti Korupsaun, mosu espetativa no mos mosu ceptikus. Mosu diskursu pro no kontra KAK, balun fali dehan tamba sa maka harii tan institusiaun seluk, nusa maka la fo oportunidade ba instituisaun seluk ne’ebe existente ona, hanesan PDHJ, Inspektur Jeral Estadu, PJR no Tribunal, halao ninia knar. Balun fali dehan, sira be kontra KAK tamba hakarak uaj hanesan instrument politika deit, balun pro dehan atu kombate korupsaun tenke harii uluk sistema. Lian litik maka ne’e: lori loron 100 bele harii Sistema?

Maibe iha loron 100 KAK halao ninia knar,mosu litik no hanoin sira nebe maka iha tendencia atu hatun KAK ninia existencia, tamba deit iha loron 100 la halao ninia knar, liliu mai husi sira ne’ebe maka anti KAK ka sira ne’ebe hakarak uja deit Korupsaun nudar instrument politika hodi halo no halao probaganda.

Maibe iha sira ne’ebe pro ba harii KAK, iha hanoin katak atu kombate korupsaun buka harii sistema ida montado diak hodi kombate korupsaun ne’ebe nudar virus ida mosu iha sociedade, se la hasae husi isin bele transforma ba kanker. Tamba ne’e desde iniciu kedan Movimento Pro KAK asumi ninia kompromisu ba suporta harii KAK no akompana ba ninia servisu, hahu harii sistema to’o sistema monta didiak. Kombate korupsaun laos ho baze ba percepsaun publika maibe buka iha fakta konaba korupsaun rasik, iha evidencia juridika hafoin bele procesa. Exemplo deit, iha percepsaun publika katak ”Ministeriu Justisa liu husi ninia Ministra Lucia Lobato, iha indikasaun pratika korupsaun ka favorecimentu ba ninia familia ka lain”. Ministeriu Publiku liu husi PJR Dra. Ana Pessoa hatou ba Prezidente Republika, Dr. Jose Ramos Horta katak la iha evidencia atu nune obriga Ministeriu Publiku bele kontinua procesu.

Tamba ne’e opiniaun publika importante, mos laos liu husi percepsaun publika maka ita hola decisaun hodi halo julgamentu ba ema ida ka rua.

Neduni harii sistema laos lori loron 100 maibe precisa tempo, hodi monta didiak,precisa rekursus umanus, rekursus financeirus, rekursus sira seluk hanesan material ba suporta investigasaun KAK. Iha ita nia belun sira iha rai sorin, Indonesia, wainhira hahu reformasi, nudar bandeira ida mos maka kombate ba Korupsaun, maibe bad ala uluk sira harii sistema liu husi hamosu KPK, husi tinan 1998 to’o tinan 2004 (5) hafoin ita rona katak hahu halo detensaun ba koruptores sira, ikus ita hare kasu bot sira hanesan Eskandula bank Century, kasu Gayus Tambunan.

Neduni KAK ninia kbiit no knar atu to’o ka hanesan KPK iha Indonesia, laos lori loron 100 bele halo buat ruma, nem tinan 1 ka 2. Hahu harii sistema lori tempo tinan 1 ba 2.

Husi Movimento Pro KAK, sei akompana nafatin servisu no lalaos KAK hodi monta sistema anti korupsaun, tamba korupsaun sai hanesan Virus ida ne’ebe buka hasae, se lae bele transforma ba Kanker!

Movimento Pro KAK

Friday, June 11, 2010

Korupsaun: loron 100 Servisu KAK zero tuir Teoria Bibi-metan

Husi Martinho G. da Silva Gusmão*

Korupsaun: Husi “Prevensaun” ba “Kombate”. Iha konseptu 2 ne’ebe dala barak ita kahor malu wainhira ko’alia kona ba korupsaun. Konseptu ne’e mak “prevensaun” no “kombate”. Tuir hau nia hanoin, konseptu “prevensaun” refere liu ba aspektu edukativu no aksaun moral. Iha ambiente ida ne’e, tuir lolos responsabilidade atu halakon korupsaun tenki mai husi ema hotu-hotu no husi ema ida-idak atu halo resistencia moral. Claro, liu-liu mai husi governante sira, ekzekutivu sira no orgaun soberano sira seluk.
.
Le'e artigu kompletu iha Forum Haksesuk (FH) - http://www.forum-haksesuk.blogspot.com/
NB: *Direitor CJP Diocese Baucau, dosente iha filosofia etika & politika no ateismu kontemporanea iha Seminario Maior S. Pedro & S. Paulo, Fatumeta no UNTL
...

Tuesday, June 8, 2010

Mari Alkatiri kahur fali buat rua la hanesan, subornu estrada Com-Mota ain no kaer kilat iha 2006

Terça-feira, 8 de Junho de 2010
Mari Alkatiri kahur fali buat rua la hanesan
subornu estrada Com-Mota ain no kaer kilat iha 2006

Dili,Tur hamutuk media (Thm, 08/06/2010). Mari Alkatiri nudar ex-PM iha I Governu Konstitucional kahur fali buat rua la hanesan,haktuir lia hirak ne´e ba Thm husi xefi Departementu Juridiku NGO Tur Hamutuk, Adolfo Rodrigues, segunda-feira (07/06/2010) iha knua NGO Tur Hamutuk. Tuir Adolfo Rodrigues, ”Mari Alkatiri kahur alegasaun ne´ebe hetan husi ex-deputadu PSD, Leandro Izaac katak Mari Alkatiri simu subornu iha projektu estrada Com-Mota Ain”. Tenik tan Adolfo Rodrigues, ”tuir lolos Mari Alkatiri nudar jurista iha nia formasaun buka koncentra ba kasu ne´ebe maka sai hanesan fakta juridika, maka konaba subornu ka lae, favoricimento ka lae, maibe ex-PM ne´e kahur fali ho kasu estrada Com-Mota ain ho krisi 2006”.

Iha deklarasaun ex-PM Mari Alkatiri ba Jornal Nacional Diário (JND, 07/06/2010), ”Leandro hein deit atu ba julgamentu, tamba nia kaer kilat iha krisi 2006(JND, hal.1 no 15)”.

Tuir Adolfo Rodrigues, ”Mari Alkatiri koalia konaba krisi 2006 no kilat, tuir lolos se maka xefi governu iha tempo ne´eba? Se maka PM no kaer governu, nia maka responsabilidade moral no politika”, defende Adolfo Rodrigues. Haktuir tan Adolfo Rodrigues, ”Mari Alkatiri nudar jurista, ladun los wainhira atu kesar ba PJR konaba kasu subornu estrada Com-Mota Ain, maibe kahur fali ho kaer kilat iha 2006. Buat rua la hanesan, neduni tatika ida ladun los ba defesa kasu iha Tribunal, fó vantajen ba akusados ninia defesa, hodi bele estabelece kasu rua (Subornu vs krisi2006) ne´e ninia relasaun kausa no efeitu”, haktuir Adolfo Rodrigues (Thm, 08/06/2010).

Iha sexta-feira(04/06/2010), ex-deputadu PSD,Leandro Izaac halo deklarasaun ba JND katak, ”Horta-Mari simu suborno, konaba projektu estrada Com-Mota Ain”. Tuir Prezidente Ramos Horta ne´ebe hetan mos akusasaun husi Ex-Deputadu Leandro Izaac, katak” kareta BMW hetan, ambulancia, osan ba halo jardim Palacio,kareta anti-peluru 4, ne´e tamba nia amizade ho leu rai Kuwait nian (idem)”.

Tuir publikasaun husi JND (19/05/2010), ”PM Kay Rala Xanana Gusmão kancela projektu dalan Com-Mota Ain ho valor US$600 M tamba iha indikasaun ba korupsaun”. Tenik tan PM, ”tuir estudus espefikasaun ba projektus ne´e rasik, hatudu katak se projektu ne´e maka lao duni sei lakon osan besik ba US$400 M, tamba projektu ne´e ninia folin por volta deit ba US$200 M”, dehan PM Kay Rala Xanana Gusmao.

Tamba ne´e maka iha kampane CNRT iha tinan 2007, dehan tan PM, ”hau iha kampane hau la fó perioridade ba dalan husi Com-Mota ain tamba laos perioridade, laos lakohi halo dalan, maibe indikasaun ba iha korupsaun”, defende PM Kay Rala Xanana Gusmao!

Referencia ba hakerek ne’e:

Jornal Nacional Diario (JND) edisauns(19/05/2010,02/06/2010,04/06/2010 no 07/06/2010)!

http://turhamutuk.blogspot.com/2010/06/kasu-estada-com-mota-ain-mari-alkatiri.html
Publicada por TUR HAMUTUK em 00:24 0 comentários

Wednesday, June 2, 2010

Korupsaun: Kasu Estrada Com-Mota Ain, Mari Alkatiri halo konfusaun

Dili-Thm (02/06). Kasu estrada Com-Mota Ain, halo konfusaun iha Mari Alkatiri nia ulun, tamba nia buka ses husi substancia problemas, maibe buka desvia fali problemas lolos, haktuir Lian hirak husi Direktu Exekutivu NGO Tur Hamutuk ba Thm, Quarta-feira (02/06) iha nia knar fatin, Av.Prezidente Nicolau Lobato, no.7, Dili.

Mari Alkatiri iha ninia konferencia imprensa, iha tersa-feira (01/06) dehan katak, "Dehan Estrada Com-Mota Ain ne’e prejektu ida, ba Xanana, programa ho estudus sira hanesan deur, pokete ka, prejketus ka, programas ka planus ka sira hanesan deit….(JND, 02/06, hal.1 no 15)”.
Ba Rui Costa, "Mari Alkatiri buka desvia deit atensaun ho noticias jornalista nian, do ke buka hare ba problema ninia substancia lolos”. Tenik Rui Costa, "hare deit, nia buka halo polemika konaba projektus, planu, programas no estudus, maibe nia buka oinsa maka ses husi problema nia hun ne’ebe maka iha indikasaun ba korupsaun”, defende Direktur Exekutivu NGO TH.

Problema ba Mari Alkatiri maka ne’e, "nia hatene ka lae, existencia projektu husi Com-Mota Ain, nia hatene ka lae, tansa maka Governu Kuwait husu atu Governu Xanana Gusmao nian honra ba akordus ka pre-akordus ne’ebe maka Governo anterior assina ona”, dehan Rui Costa. “Mari Alkatiri hatene katak, Governu Kuwait la fo imprestimu ba Governu Timor-Leste, tamba Governu Xanana la honra ba kumpromissu ne’ebe maka Governu anterior assina ona ho kompanias balun, inkluindu projektu Com-Mota Ain”.

Iha fulan Outubro 2008, PM Kay Rala Xanana Gusmao, lidera delegasaun ida kompostu husi, Ministra Finansas, Ministru Infra-estrutura, Ministru Negocius Estranjeirus, ba visita Kuwait. Objektivu ba visita maka, oinsa maka bele impresta osan hodi halo aeroporto internacional Nicolao Lobato, Dili. Governu Kuwait la fo osan tamba, kriteriu ida, maka Governu Xanana tenke respeita akordus sira nebe maka assina ona ho governu anterior!